(tingiu rašinėti ten per tas visas aikšteles ir t.t. tai rašau čia iškart)

Kadangi penktadienio vakaras - tai kaip ir priklauso, namie sėdėti geriau nereikia. O ir šiaip, juk jau savaitės pradžioj Dianna buvo suplanavusi šiandien eiti į muzikos klubą, kadangi gros viena iš mėgstamiausių merginos grupių. Žmogaus, su kuriuo eis pasiklausyt muzikos, ilgai ieškoti nereikėjo. Po pirmo jų pasimatymo pub'e Agron su Cox dabar dažniausiai tik ir eina į tokias vietas. Toks vos ne susitarimas, kad kartu visas panašias Artistro vietas aplankys ir įvertins.  
Agron kaip ir įprastai atėjo pirma. Įpratusi yra bent dešimt minučių anksčiau pasirodyti. Įėjusi iškart susirado jau užrezervuotą staliuką, kadangi šiaip sugalvojus ir užėjus turbūt nelabai įmanoma būtų rasti vietos, ir atsisėda. Nusivilkusi paltą padeda jį ant gretimos kėdės ir užsidėjusi koją ant kojos pradeda dairytis. Gan seniai buvo, tai akimis perbėgusi aplinką įvertina, kas po paskutinio jos apsilankymo pasikeitė. Nors iš esmės viskas atrodė taip pat.

Nors paprastai niekad neabejodavo savo punktualumu, susipažinus ir jau nebe pirmą sykį susitinkant su Dianna, vyrukui tokia nemaloni mintis vis gi praplaukia. Nežinojo, kas sugalvojo, kad vėluoti gali būti madinga, nes tai tikrai nebuvo pats Cox. Na, neretai išeidavo taip, jog lenktyniaudavo su laikrodžiu ir atkeliaudavo laiku tik nemenkai paprakaitavęs, bet dažniausiai susiplanuodavo viską taip, jog atvyktų pačiu laiku ir neliktų šitaip sušilęs, o kaip tik net atsipalaidavęs, tad nenuostabu, jog ir dabar Charlie pasirodė gal tik pora minučių prieš susitartą apvalią valandą.
Sulaukęs pasiūlymo susitikti, daug nedvejojo, nors grosiančios grupės ir visai nežinojo. Laiko juk buvo užtektinai, kad neapsikiaulintų ir internete pasiklausytų keleto garsiausių dainų, kad turėtų idėją, į ką veliasi ir šiaip nebūtų pasyvus, kaip iš medžio iškritęs, nes pripažinkim, geriausia koncertų publika yra žmonės žinantys žodžius ar bent jau melodiją. O ir šiaip gi su Agron susitinka. Taip atsitiko ne todėl, kad bijotų apsikritai su ja nebesutikti - tokia baimė dingo vos susitikus antrąkart, bet šiaip jau per tiek laiko pasitikėjo jos skoniu. Tuo labiau, kad ir vieta vėl buvo nauja. Niekad nesikalbėjo apie tai tiesiogiai, bet toks jausmas, kad Cox taip tarsi gauna nemokamą turą po Artistro barus. Ta prasme, pats aprodymas nemokamas, nėra toks kiaulė, kad ir savo sąskaitą suverstų merginai sumokėti. Ir va skubėt nereikia, nes entuziasmą pakankamai aiškų Di balse girdėjo, jog suprastų staliuką esant arba užrezervuotą, arba ji pati jau pačio klubo atidarymo lauktų už durų. Kita vertus, kad čia tai galėjo būt kiauliška, galėjo gi anksčiau ateit ir kompaniją palaikyt tokiu atveju, bet eilinįkart neapgalvojo jis tiek.
Žodžiu, ne iškart pastebi Agron atėjęs jis, ir išvis, kažkaip apsuka ratą, kol ją pamato už nugaros, nors, ko gero, ši specialiai būtų atsisėdus taip, jog jį ateinantį pro duris pamatytų ir pamojuotų, jei situacija to reikalauja. Eidamas link, net nemąstydamas įsijungia šypsenėlę veide ir visai užtektinai prisiartinęs ir kiek palinkęs pasisveikinančiai pakšteli jai į skruostą. Nebe pirmą kartą taip nepasikuklina, o dabar gal net kiek kaltę išperka tokiu gestu, nes va šiek tiek vėluoja. Nesvarbu, jog grupė dar tik apšilinėja ir normaliai negroja - dar spės prisėsti ir bent jau trumpai pasišnekučiuoti apie ką, jau net nebekalbant apie puspinčių užsakymus.

Laimė, kad šįkart klubas ir jam jau girdėtas, jei ir nelankytas, buvo, ne užkampis koks, kurio anąkart neaišku kiek laiko ieškojo ir Agron savo nesiorientavimu gerokai prigąsdint gavo. Kita vertus, faina jų tradicija, vis kitur susitikti ir įvertinti vietą, kol greičiausiai visą Artistrą išmaišys ir gaus išsirinkt mėgiamiausią. Aišku, kad Hobitas turbūt ne vien Cox mintyse liks ypatingu, bet jeigu čia būtų ir jo vardu pavadinta picerija, vien iš principo, nesvarbu, kokia baisi muzika, maistas ar aptarnavimas būtų, jam savimeilė neleistų peikt ir nelaikyt geriausiųjų sąraše... Vos prisėdus ir pamatant netoliese padavėją su puspintėm jau nori žiotis sakyti, kad kažkas jų pėdomis seka ar specialiai kopijuoja, bet kai šis jau neabejotinai link jų patraukia, tik dar plačiau išsišiepia.
- Ar aš tau kada nors sakiau, kokia tu tobula? - jau per ąsą apkabinęs delnu šiaip šaltą puspintę, kilsteli ją kone sinchroniškai su antakiais po klausimo. Norėjo iš pradžių suformoluot tokį klausimą platesne prasme, bet kažkaip įtarė, kad bent jau koks gerbėjas tikrai bus bent kokiam twittery apie tai pranešęs, tai suasmenina klausimą. Meilės prisipažinimais dar nesišvaistė, nes jų statusas toks įdomus buvo, va pasimatymai tai kaip draugų susitikimai prasidėdavo, o užsibaigdavo įdomiai visai, bet kadangi taip rimtai niekada apie oficialius santykius nekalbėjo, tai kažkaip tokių dalykų privengė, kaip ir įvardijimų, kad jie pora ar panašiai, nors akivaizdu buvo, kad tikrai ne vien draugai jiedu buvo. Bijojo šiek tiek Charlie iš tikrųjų, ar tik nėra jai jis smagus ir vienas iš daugelio linksmų vakarų praleidimo būdų, bet jokių įtarimų, liudijimų nebuvo, tik šiaip nepagrįsta baimė, jokia jos reputacija jo akyse dar nekritus.
- O tai gerai, jei man nepatiks, galėsiu sakyt, kad degradavo, - radęs tokį truputį savanaudišką siūlo galą, dar nusijuokia, šiaip jau tikėdamasis, kad čia tik pikti liežuviai ar nepatenkinti seni fanai burbauja, kaip dažnai būna, kai grupė neužsistovi vietoj ir bando kažką paeksperimentuot, kas, jo galva, retai būdavo blogas dalykas, tereikia mokėt prisitaikyt. O ir Dianna į tai skeptiškai žiūrėjo, tad palaikyt optimistišką požiūrį nebuvo perdėm sunku.

- Dažnai? - dar perklausia su susidomėjimo kilstelėdamas antakius ir taip pat bokalą prieš lūpų prieš paragaudamas alaus. - Koks aš neoriginalus, - silpnai šypteli, sau mintyse priminimą pasirašydamas kažką geresnio sugalvot, nors iš tikrųjų tai nepiktai šaipėsi ir pavyduliavo iš dalies, ar bent jau tokį įspūdį stengėsi sudaryt. Tuo labiau, kai visai nenorėjo, kad Dianna pamirštų, kad tobula yra, bet jau kitų akyse, nes kas čia dabar į jos galvą įlys ir sužinos, ką ji ten apie save mano. O jei tą sakai nuoširdžiai, tai nieko blogo nepadarai, atvirkščiai, pasitikėjimą savimi sukeli, o už tai psichologiškai vargu ar geresnį dalyką įmanoma suteikti. Džiugu, kad ir pakartot to, kaip fakto nereikėjo, Agron protingas žmogus buvo ir taip susiprato. Nors jis visai nebūtų prieš pakartojimą, net jei tai ir nenuskambėtų taip pat natūraliai.
Jeigu interviu kas taip užklaustų, tai greičiausiai atsakytų, kad nežino, kaip viskas yra, bet šiuo metu su vienu žmogumi/Dianna jaučiasi laimingas, čia žiūrint, kaip klasuimas suformuluotas būtų. Ir nei sutriktų greičiausiai, nei sumeluotų, nes ir pačiam jau tokios mintys buvo šovę, nors atsakymo tikrai nerepetavo, tik kartą pagalvojo, nusprendė ką darytų, jei situacija nesikeičia, ir daugiau savęs tokiais klausimais nekankino. Kaip ir statusų klausimu, nes tikrai laimingas tokioj situacijoj jautėsi ir nematė reikalo visko gadinti klausimais tai kas mes dabar? ir leido tiesiog viskam sava vaga tekėti. Net juk ir paklausti, ar yra vienintelis toks dabar artimas draugas jai nepasiryžo, tad jokių pretenzijų ir nereiškė.
Jau būtų kaip ir kažką atsakęs, bet išgirsta mikrofono cyptelėjimą ir vokalisto balsą, tad į garso pusę pasuka galvą, vėliau ir akimis susirasdamas veiksmo vietą. Nusprendžia bent vieną dainą tyloje paklausyti ir įvertinti, o tada jau žiūrės. O ir nemano, kad Di, būdama grupės gerbėja, labai prieštaraus, kad jis nepertraukia kokia nereikšminga kalba muzikos.

- Aaa, savaime suprantama, - pritariamai palingsuoja galva į priekį, kadangi per tą neilgą pažinties laikotarpį išsiaiškinę jau, kad tos pačios profesijos atstovai buvo. Greičiausiai apie save mažiau teigiamų komentarų susilaukia nei Dianna, ar bent jau ne tokių kraštutinių, apie tai, koks jis tobulas ir panašiai, tad gal labiau sureikšmindavo tokį dalyką, ypač jeigu asmeniškai kokioj gatvėj išgirsdavo, o ne kai kokiose fanų konferencijose susirinkdavo krūvos žmonių. Niekada tokio dalyko nenuvertino, bet kažkaip visada Cox paprasčiau iš žmonių minios priimti komplimentą, kai taip viską ir atsimeni, kaip pakankamai neišskirtinę žmonių masę, o ne asmenybę. Todėl ir realybėj, artimam žmogui pagyrus, dėl to nė kiek lengviau nebuvo, greičiau jau net atvirkščiai. Ir vis dėlto, kad ir kaip įpratus Di būtų, ir kad ir kiek pats nemėgo teigiamų komentarų priimti (mieliau tvarkydavosi su kritika, nes neveltui sakoma, kad didžiausias žmogaus priešas yra jis pats), tai dabar tą pasakymą tikrai kaip iššūkį priėmė, nes kitus tokiais dalykais apdovanot mėgo. Ypač dėl to, kad pats tikrai tą turi galvoje ir sureikšmina iki to lygio, kad nebenutyli. O ir šiaip, kas niekam grėsmės nekeliančius iššūkius lietė, tai jiems praktiškai niekada neatsipirdavo, nors kitose srityse azartu nepasižymėjo.
Charlie pats niekada nemėgo kai kelis mėnesius laukęs koncerto turi vietoj muzikos pašnekesių klausytis. Taip, kai būna intervalai tarp dainų, ar arti jų pradžios/pabaigos, nieko baisausvieną kitą žodį draugui pasakyti, bet ne ilgiausią diskusiją užvesti. Ir apskritai, jo utopijoj viskas būtų pasakoma taip, jog pašalinis žmogus kaip jis, nieko ir neišgirstų. Kadangi ūgiu neturėjo pagrindo skųstis, galėjo laisvai užleisti į priekį tuo pasigirti negalinčius žmones, problemų tik su pastoviu šnekėjimu ir kameros kankinimu turėjo. Arba stumdymųsi, bet į One Direction ir panašios klausytojų demografijos grupių koncertus nesiverždavo, tad šitą retai patirdavo. Tad vienu žodžiu, kaip visada, savo pavyzdžiu rodė kelią durnesniems. Aišku, dabar koncertas ne kokioj salėj ar klube buvo, tai prie staliukų pasišnekučiuot buvo galima, bet leido kalbą pradėt merginai, pats norėdamas sau nuomonę susidaryti ir netrukdyti to paties ir jai padaryti. Galų gale ne pats tokią išvyką suplanavo, tai kažkaip darkytis nei šis, nei tas, o ir po kelių dainų suprato, kad visai patinka tai, ką girdi, tai liko tik dar viena priežastimi mažiau inicijuoti pokalbį.
Jau bebaigdamas savo puspintę, ir padėdamas ją atgal ant stalo, atgręžia žvilgsnį atgal ties jų staliukų ir pastebi, kad Di netrukus vėl gerti užsako. Nejučiom šypteli dėl tokios jų tradicijos, galų gale, bent jau jį, nežinia, kaip kitus tradicinės orientacijos vyrus, džiugindavo moterys, kurios pačios iniactyvą perimdavo, kai norai abiems pusėms yra aiškūs, o nesilaužo, nes atceit kas nors ką nors blogo pagalvos, kad ne vyras tai padarė. Tiesiog niekada jo damsels in distress nedomindavo, bet ir neteisdavo kitokių pažiūrų, skonio reikalas. O ir jam savaudiškai pagalvojus daugiau lieka pasirinkimo. Not that kad jis jau žmonos ieško būtent dabar, tiesiog šiaip.
-  Na, tikrai neblogai groja, nežinau, ką čia buvai girdėjusi, - laimė, nespėjęs iki klausimo vėl grįžtelėti, nedaug pamąstęs patraukia pečiais, nors ir iš pradžių kiek pasiklausęs iš anksčiau kiek kitko tikėjosi, priprato ir susitaikė su nauju garsu visai be problemų. - O ir puspintės geros visai, - priduria plačiau išsisšiepdamas, nes po ano gesto dar nelabai aišku buvo, apie konkrečiai ji klausė, tai apsidrausdamas į abu dabar šovusius logiškus variantus ir atsakė.